ANTIOKSIDANTAS - GLUTATIONAS
- Ruta Zilionyte
- 03-02
- 5 min. skaitymo
Nežinau kaip jūs, bet aš asmeniškai apie tokį naują žodį išgirdau ne taip jau seniai :) Na, tiklsiau - papildą, o dar tiksliau - antioksidantą, o dar dar tiksliau - natūralų baltymą, kurį šiaip jau gamina mūsų organizmas pats. Bėda tik tame, kad vaje, vaje - kaip ir galite nuspėti, su amžiumi jo gamyba organzime mažėja. Taigi, ir pasėkmės ateina lygiagrečiai.
Kad atsatytume glutationo kiekį organizme ir kodėl - reikalinga vartoti papildus (arba dabar tampa vis populiariau - susilašinti lašelinę). Aš, žinoma, turiu kruopščiai atskirinkusi iš to, ką šiuo metu galime rasti Lietuvos rinkoje, tačiau apie tai - šiek tiek vėliau. Dabar pasikapstykime, kas tas glutationas ištiesų yra ir su kuo jis valgomas :)
GLUTATIONAS, dažnai vadinamas pagrindiniu natūraliu organizmo antioksidantu, padeda palaikyti ląstelių sveikatą ir kovoti su oksidaciniu stresu. Šis mažos molekulinės masės tripeptidas, sudarytas iš amino rūgščių – glutamato, cisteino ir glicino – labai svarbus detoksikacijos procesams, imuninės sistemos veiklai ir apsaugai nuo oksidacinės pažaidos. Atsižvelgiant į jo reikšmę, labai svarbu palaikyti pakankamą glutationo kiekį organime, siekiant užtikrinti bendrą sveikatą ir užkirsti kelią ligoms.
Oksidacinis stresas atsiranda, kai sutrinka normali oksidacijos ir antioksidantų pusiausvyra. Intensyvus ir ilgą laiką trunkantis oksidacinis stresas gali pažeisti lipidus, baltymus ir DNR, taip sukeldamas ląstelės mirtį.
Yra dvi pagrindinės priežastys oksidaciniam stresui atsirasti:
Padidėjęs reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) lygis.
Susilpnėjusi antioksidacinės apsaugos sistema.
Glutationas dažnai yra vadinamas pagrindiniu natūraliu organizmo antioksidantu, nes prisideda prie ląstelių apsaugos (nuo oksidacinio streso) ir bendros ląstelių sveikatos palaikymo. Šis antioksidantas randamas kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje ir yra sudarytas iš trijų, mažos molekulinės masės aminorūgščių: glutamato, cisteino ir glicino. Minėtos aminorūgštys sudaro tripeptidą, kuris būtinas tinkamam įvairių biologinių procesų funkcionavimui.
GLUTATIONO SVARBA BIOLOGINIUOSE PROCESUOSE
Glutationas, veikdamas kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų ir prooksidantų, taip pat jis veikia kaip kofaktorius antioksidaciniams ir detoksikaciniams fermentams.
GLUTATIONO IR LĖTINIŲ LIGŲ RYŠYS
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugelis lėtinių ligų yra susijusios su sumažėjusiu glutationo kiekiu, todėl keliama hipotezė, kad glutationo kiekio didinimas gali padėti išvengti šių ligų ir (arba) sušvelninti jų progresavimą. Kai kurių ligų ir kitų sveikatos problemų, susijusių su glutationo reguliacijos sutrikimais arba stygiumi, sąrašas:
senėjimas ir su juo susiję sutrikimai,
vėžinės ligos,
lėtinės kepenų ligos,
kognityviniai sutrikimai,
cistinė fibrozė,
cukrinis diabetas, ypač nekontroliuojama jo forma,
žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV),
įgytas imunodeficito sindromas (AIDS),
arterinė hipertenzija,
vyrų ir moterų nevaisingumas,
vilkligė,
psichikos sveikatos sutrikimai,
išsėtinė sklerozė,
neurodegeneraciniai sutrikimai (Alzheimerio, Parkinsono liga)
DETOKSIKACIJA
Glutationas dalyvauja detoksikacijos procesuose kepenyse, jungdamasis su sunkiasiais metalais, toksinėmis medžiagomis per glutationo S-transferazės fermentą, siekiant jas paversti tirpiomis vandenyje ir lengviau pašalinamomis iš organizmo.
Glutationas, kuris yra gausiausias kepenyse, sintetinamas hepatocitų (didžiausių kepenų ląstelių atsakingų už: metabolizmą, detoksikaciją, tulžies gamybą ir sekreciją, kraujo baltymų gamybą, kraujo krešėjimą) viduje ir nuolat išteka į kepenų sinusoidus (neįprastas kraujagysles, kurios lengviau perneša medžiagas) per apaugusį sinusoidinį paviršių, po to jis pernešamas į kitas kūno dalis.
GLUTATIONO POVEIKIS IMUNINEI SISTEMAI
Glutationas stiprina imuninę sistemą, palaikydamas baltųjų kraujo kūnelių (ypač limfocitų), makrofagų ir neutrofilų funkcijas, kurios yra svarbios kovojant su infekcijomis ir ligomis. Imuninė sistema veikia tinkamai, jei limfoidinėse ląstelėse yra pakankamas glutationo kiekis. Netgi nedideli viduląstelinio glutationo lygio pokyčiai turi poveikį limfocitų funkcijoms.
GLUTATIONO NAUDA DERMATOLOGIJOJE
Naujausiuose tyrimuose nagrinėtas glutationo veiksmingumas dermatologijoje, ypač gydant aknę, hiperpigmentaciją ir raukšles.
Aknė (lot. Acne vulgaris) – tai dažna odos būklė, pasižyminti uždegimu ir riebalinių liaukų infekcija. Glutationo poveikį aknei galima paaiškinti keliais mechanizmais.
Pirma, jo antioksidacinis veikimas sumažina oksidacinį stresą neutralizuodamas laisvuosius radikalus, taip sumažindamas uždegimą ir ląstelių pažeidimą riebalinėse liaukose.
Antra, glutationas dalyvauja detoksikuojant kenksmingas medžiagas odoje, jungdamasis su toksinais ir padėdamas juos šalinti, taip užkirsdamas kelią jų sukeliamiems aknės paūmėjimams.
Trečia, glutationas slopina prouždegiminių citokinų, tokių kaip TNF-α, IL-6 ir IL-1β gamybą, mažindamas uždegimą. Taip pat, glutationas palaiko imuninės sistemos funkciją, stiprindamas odos gebėjimą kovoti su bakterinėmis infekcijomis, kurios prisideda prie aknės susidarymo.
Tyrimai, vertinę GSH lygį ir reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) bei lipidų peroksido (LP)reikšmę oksidacinio streso procese, susijusiame su acne vulgaris patogeneze, atskleidė reikšmingus skirtumus. Nustatyta, kad GSH koncentracija raginiame sluoksnyje pacientų, sergančių akne, odoje buvo žymiai mažesnė, palyginti su sveikų asmenų oda
Hiperpigmentacija yra būklė, kai odos plotai tampa tamsesni už aplink esančią odą dėl per didelės melanino gamybos. Glutationas slopina tirozinazę, kuri yra svarbi melanino gamyboje. Veikia per tiesioginį cisteino komponento veikimą, kuris jungiasi su tirozinazės aktyviu centru ir mažina fermento veiksmingumą, taip sumažindamas melanino sintezę ir šviesindamas hiperpigmentuotas sritis. Glutationas skatina eumelanino (tamsaus pigmento) konversiją į feomelaniną (šviesų pigmentą), per glutationo-cisteino pernašą į melanocitus, o tai sukelia pigmento pokytį, t. y. oda tampa šviesesne. Glutationas apsaugo melanocitus nuo pažeidimų, taip užkirsdamas kelią per didelei melanino gamybai, sukeltai oksidacinių dirgiklių.
Tyrimai parodė, kad GSH neutralizuoja UV spindulių sukeltus ROS pažeidimus epidermyje, sumažindamas oksidacinį stresą. Be to, melazma sergantiems pacientams nustatytas didesnis glutationo peroksidazės aktyvumas, rodantis glutationo potencialą hiperpigmentacijos gydyme.
Raukšlės yra natūrali senėjimo dalis, dažniausiai atsirandanti dėl odos elastingumo ir kolageno praradimo. Glutationas apsaugo kolageną nuo oksidacinio pažeidimo, sumažina oksidacinį stresą ir gerina ląstelių atkūrimo mechanizmus, taip mažindamas raukšlių atsiradimą ir skatinant lygesnę, jaunesnę odą.
GLUTATIONO NATŪRALŪS ŠALTINIAI
Glutationą daugiausia sudaro aminorūgštys, tad su maistu gaunami baltymai gali turėti įtakos aminorūgščių, iš kurių sintetinamas glutationas, kiekiui. Baltymų suvartojimo pokyčiai, įskaitant baltymų kiekio sumažinimą, gali pakeisti plazmos glutationo sintezės lygį ir prisidėti prie antioksidacinio pajėgumo sumažėjimo. Glutationo randama įvairiose augalų rūšyse, o jo kiekis įvairiose augalų dalyse, pvz., lapuose, vaisiuose, sėklose, vaisių žievelėse, lapkočiuose ir žieduose, skiriasi. Tokie vaisiai kaip braškės, citrinos, avokadai ir pomidorai yra puikūs glutationo šaltiniai, kuriuose jo kiekis atitinkamai siekia apie 11,6 mg, 10,5 mg, 15,5 mg, 2,5 mg 100 g porcijoje.
Glutationo gausu ir brokoliuose, žaliosiose paprikose, apelsinuose, obuoliuose, bananuose, morkose, špinatuose ir žiediniuose kopūstuose. Šiose daržovėse ir vaisiuose taip pat yra daug sieros, todėl jos skatina endogeninio glutationo gamybą. Augalinės kilmės maisto produktų vartojimas gali netiesiogiai prisidėti prie glutationo kiekio organizme didinimo, tačiau taip pat gali skatinti endogeninę viduląstelinę biocheminę gamybą ląstelėse. Endogeninis glutationas ląstelėse skatina natūralaus antioksidanto funkcijas, pvz., vartojant polifenolių turinčius vaisius ir daržoves, galima skatinti viduląstelinę glutationo gamybą.
Glutationo kiekį organizme palaiko B grupės vitaminai, taip pat vitaminai E ir A, selenas, omega-3, polifenoliai, tam tikros aminorūgštys (serinas), kai kurie prieskoniniai augalai (rozmarinas, ciberžolė (kurkuminas), raktažolė ir dviskiautis ginkmedis).
KĄ RINKTIS PAPILDŲ PASAULYJE?
Glutationo papildų galima rasti vaistinėse. Tačiau nesuklyskite. Ne visi papildai, kaip ir visada stengiuosi jums paaiškinti - yra išties geros kokybės. Būkite budrūs. Dažnu atveju, glutationo koncentracija vienoje kapsulėje - 200-300 mg. Tačiau optimalus suaugusiam žmogui vartotinas kiekis yra nuo 500 mg. Esant rimtesnėms sveikatos problemoms - glutationo papildus gali paskirti gydytojas net ir didesnėmis dozėmis.
Na, o mums, paprastiems žmogeliams, svarbu rūpintis savo sveikata užbėgant įvykiams/pasėkmės už akių ir padėti sau vartojant papildus. Jeigu tau virš 30 metų - būtų pats laikas.
KĄ renkuosi AŠ ir KODĖL? :) Tuoj, tuoj... Tiesiog dar norėjau pasakyti, kad neseniai atlikau ir savo kraujo tyrimus, kuriuose buvo papildomai paskirta ištirti ir kepenis. Glutationo paplidus vartojau 4 mėnesius. Rezultatai - puikūs :) Gydytoja paglostė už rūpestį savimi, o tai džiugina :) Raginu ir jus reguliariai tikrintis ir stebėti savo sveikatą visapusiškai, nes kai ateina problema - jau būna gan vėlu, o kas jeigu gali viso to išvengti tiesiog mylėdamas save per rūpestį? :)
Taigi, aš vartoju ,,VitalCapsule" Glutationo papildus ,,GLUTOX". Kodėl? Priežasčių yra kelios:
Šiuose papilduose glutationo kiekis yra 500 mg / 1 kapsulėje. Tai optimalus kiekis vartoti prevenciškai ir papildyti išsekusius glutationo resursus organizme.
NEGANA VISŲ IŠVARDINTŲ NAUDŲ IR PRIVALUMŲ - ŠIS GLUTATIONO PAPILDAS ,,GLUTOX" TURI IR ATLIKTŲ KLINIKINIŲ TYRIMŲ DUOMENIS,
KURIE ĮRODO JO VEIKSMINGUMĄ.
Jeigu norite savimi pasirūpinti ir jūs, GLUTATIONO papildus rekomenduojama vartoti periodiškai. Vartokite 3-6 mėnesius, tuomet padarykite keletos mėnesių pertrauką arba pasitarkite su gydytoju ir vėl kartokite kursą.
